- pakšnoti
- pakšnóti, -ója, -ójo 1. intr. su garsu dideliais lašais lašėti, takšėti: Staiga sugrumėjo griaustinė, ir stambūs lytaus lašai ėmė pakšnoti Žem. Medžiai dar lašino vandenį, nuo lapų ir nuo pastogių rečiau lašai bepakšnojo Žem. 2. intr. tiksėti (apie laikrodį): Laikrodis pakšnójo – visą naktį nemigau Plng. 3. intr. nesmarkiai stenėti, pukšėti, pukšnoti, pūkščioti: Ežys ... bėgio[ja] pakšnodamas JD219. Bėgiodams, pakšnodams žvėris pavožnas, kad ką pamato, kuprą pastato BsO199. 4. tr., intr. pamažu kalti, kaukšėti, stuksėti: Vištytis pakšnó[ja] kiautą pauto – tuo rietės J. Su kūjaičiu pakšnó[ja] dalgį J. Gandras pakšnó[ja] su snapu Prk. 5. tr., intr. bučiuoti: Kur tau – baisi meilė: tik pakšnója in abudu veidus! Krok. 6. intr. NdŽ plekšėti lūpomis, čepsėti: Tu valgydamas pakšnóji pakšt, pakšt Mrj. 7. tr., intr. su garsu rūkyti, papsėti: Jokymas pakšnojo savo pypkelę A.Gric. Tėvali, kad ir tu tą pypkę kiaurą dieną pakšnóji kaip vaikas tušką Lž. Jonas taip įprato rūkyti, kad nuo pat ryto iki vakaro pakšnója Vl. Mesk tą pypkę nepakšnójęs Vl. 8. intr. apie kurtinio giedojimą: Čeklelė čekšnoja, glušokas pakšnoja A.Baran. \ pakšnoti; įpakšnoti; išpakšnoti; nupakšnoti; papakšnoti; supakšnoti; užpakšnoti
Dictionary of the Lithuanian Language.